Apie Mandalas

           Mandala tai apskritimo arba kvadrato formos, centruota simetriška, geometrinė kompozicija, simboliškai vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką. Glaudžiai susijusi su gamtos elementais (gėlės žiedas, kamienas, rainelė, vaisius, lapas, snaigė...)

           Mandalos piešimas harmonizuoja ir ramina mūsų protą ir mintis. Tai puiki terapija leidžianti reikštis pasamonei. Pasąmonė išprojektuojama per simbolius ir spalvas, kuriuos pasirenkame spalvindami ar kurdami mandalą, todėl dažnai būtent per mandalą žmonės atranda netikėtą ir naują savęs ar situacijos matymą.

           Karlas Gustavas Jungas, vienas žymiausių analitinės psichologijos pradininkų, naudojo mandalų terapiją jau nuo 1916 m. Jis buvo įsitikinęs, jog mandala žmogų patraukia tuomet, kai jis ima sąmoningai siekti darnos su pasauliu, ieškoti savo gyvenimo prasmės. Analizuodamas savo mandalas, Jungas pastebėjo, jog jos gana aiškiai atspindi jo vidinę būseną.

           Mandalos kūrimas- puikus būdas nusiraminti ir susijungti su vidiniu "aš" tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šis užsiėmimas tinka ir vaikams su psichine negalia ar įvairiais sutrikimais, ypač hiperaktyviems, turintiems autizmo spektro sutrikimą ar dauno sindromą. Vaikai, piešdami mandalą, gali atskleisti savo pasąmoninius išgyvenimus, kurie dažnai jiems yra sunkiai įvardijami ar suprantami.

           Piešiant mandalą galioja vienintelė taisyklė – išlaikyti simetriją , galima piešti tiek nuo centro į išorę, (nuo savo AŠ eiti į pasaulį) tiek piešti nuo vidurio ar išorės, centro link ( Iš pasaulio kelionė į SAVE). Mandalos piešimo žavesys yra tas, kad tai gali daryti meninių sugebėjimų nelavinęs asmuo. Galutinis piešinys yra nenuspėjamas, einant ratas po rato gauname nuostabų piešinį, kuris nustebina net mus pačius. Mandalos dydis, piešimo technika ar įrankiai - nesvarbūs. Tinka tiek pieštukai, tiek flomasteriai, tiek guašas ar akvarelė. Svarbiausia - piešti negalvojant, instinktyviai, leidžiant pasireikšti pasąmonei.